Dirbtinis intelektas

Dirbtinis intelektas, sutrumpintai vadinamas DI (anglų k. AI, Artificial Intelligence), yra besivystanti informacinių technologijų sritis. Šiuo metu nėra vieno DI apibrėžimo. 2018 m. Lietuvos dirbtinio intelekto strategijoje rašoma, kad „Dirbtinis intelektas (DI) – tai sistemos, kurios demonstruoja protingą ir sumanų elgesį, analizuodamos savo aplinką ir darydamos gana savarankiškus sprendimus tikslui pasiekti. Dirbtinio intelekto sistemos gali būti grindžiamos vien tik programine įranga ir veikti virtualiajame pasaulyje (pvz., balso sintezatoriai, vaizdo analizės programinė įranga, paieškos sistemos, kalbos ir veido atpažinimo sistemos) arba gali būti integruotos techninėje įrangoje (pvz., pažangiuose robotuose, savaeigėse transporto priemonėse, bepiločiuose orlaiviuose ar daiktų interneto objektuose).“ DI diegiamas įvairiose srityse, teikia naudą ir sukuria daug galimybių, tačiau dėl DI atsiranda ir grėsmių, kurioms valdyti yra kuriami teisės aktai. Europos Parlamento puslapiuose „Dirbtinis intelektas ES“ galima plačiau sužinoti kas yra dirbtinis intelektas ir kaip jis naudojamas, kokios DI grėsmės ir galimybės, kaip siekiama DI reglamentuoti ir kt.

Dirbtinis intelektas aukštajame moksle gali būti pritaikomas studijų ir mokslo procesams administruoti, mokymo ir mokymosi procesams efektyvinti ir individualizuoti, padėti besimokantiems ir kt., tačiau dėl DI įrankių taikymo kyla klausimų akademinio sąžiningumo, žinių bei gebėjimų perteikimo srityse. Naudojant DI įrankius, būtina žinoti ne tik DI veikimo principus ar galimybes, bet ir esamus DI įrankių trūkumus, tinkamus DI naudojimo būdus pagal akademinės etikos ir autorių teisių nuostatas. Netinkamas DI įrankių generuojamų rezultatų naudojimas ir piktnaudžiavimas prilyginamas akademiniam nesąžiningumui. Išsamiau apie etišką DI įrankių naudojimą studijų ir mokslo procese:  DI etiško naudojimo gairės Kauno kolegijoje. Mokslinių šaltinių analizei galima naudoti DI įrankius, atsižvelgiant į akademinės etikos ir autorių teisių nuostatas, kaip pagalbą atliekant mokslinės literatūros analizę (DI įrankių pvz.: Heuristica, Explainpaper, Scispace, Connected Papers, Nextnet, Perplexity, Elicit), tačiau patys DI įrankiai nėra moksliniai šaltiniai.

Dirbtinio intelekto kaip metodo naudojimas moksliniuose tyrimuose turi būti teisėtas, pagrįstas ir kontroliuojamas. Apie tai plačiau galima sužinoti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus dokumente „Dirbtinio intelekto etiško naudojimo mokslo ir studijų procese gairės“, Europos Komisijos dokumente „Patikimo DI etikos gairės“ bei UNESCO rekomendacijose „Recommendation on the Ethics of Artificial Intelligence“.

Dirbtinio intelekto ir autorių teisių tema diskutuojama ir rengiami šios srities teisės aktai, tačiau akademinės bendruomenės laikosi COPE (Committee on Publication Ethics) pozicijos, kad „Dirbtinio intelekto priemonės negali atitikti autorystės reikalavimų, nes jos negali prisiimti atsakomybės už pateiktą darbą. Būdamos ne juridiniai subjektai, jos negali tvirtinti interesų konfliktų buvimo ar nebuvimo, taip pat negali tvarkyti autorių teisių ir licencinių sutarčių. Autoriai, kurie naudoja dirbtinio intelekto įrankius rašydami rankraštį, kurdami darbo vaizdus ar grafinius elementus arba rinkdami ir analizuodami duomenis, turi skaidriai atskleisti darbo medžiagos ir metodų (arba panašiame skyriuje), kaip buvo naudojamas dirbtinio intelekto įrankis ir koks įrankis buvo naudojamas. Autoriai yra visiškai atsakingi už savo rankraščio turinį, net ir už tas jo dalis, kurios buvo sukurtos naudojant dirbtinio intelekto priemonę, todėl jie atsako už bet kokį leidybos etikos pažeidimą.“

Dirbtinio intelekto pagrindų kursas lietuvių kalba, skirtas ne IT specialistams. Baigus kursą galima gauti žinias patvirtinantį sertifikatą. Išsamesnė informacija ir registracija į nuotolinius kursus apie DI: https://www.elementsofai.lt/