Kviečiame į antrame bibliotekos aukšte eksponuojamą Emilijos Tamulionytės fotografijų parodą „Pasaulis atvirai“.
“Kiek dar iki ledų, Mama?” tą pavasario dieną Emilija (14m) būtų dešimtą kartą paklaususi, jeigu galėtų ištarti šiuos žodžius. Nukreipti jos dėmesį nuo stačių ir vinguriuotų Milano gatvių, pasiūliau jai savo fotoaparatą. Likusi šeimos kelionė neplanuotai įgavo naują kryptį. Lyg žaislinį šautuvą, fotoaparato objektyvą Emilija pradėjo taikyti į viską, kas jai, mano ir mamos spėjimu, atrodė įdomu. Įprastai turistus masinančių monumentų ji nė nepastebėjo. Vienas iš taikinių tapo žmonės gatvėje. Emilija nejautė įprasto nepatogumo jausmo peržengiant ribas tarp savęs ir nepažįstamųjų. Aplinkiniai, pajutę objektyvą nukreiptą į juos, atsisukdavo sunerimę, tačiau pamatę mažą mergaitę, pasislėpusią už fotoaparato, kaip mat atsipalaiduodavo. Išimtis buvo vyras, kuris nusisuko nepatenkintas, kai Emilija fotografavo jo šunį. Tačiau tuose pačiuose kadruose matoma mergaitė ne nusuko akių tol, kol Emilija pro fotoaparato akutę žvelgė į ją. Daugelio mylimą ir idealizuojamą Italiją Emilija atvėrė plačiau. Italijoje netrūksta akį traukiančių vaizdų, tačiau neturint išankstinio vertinimo, Emilijos akys matė VISKĄ. Nuo šuns kakio mados sostinės gatvėse iki visą spektrą apimančių žmonių akių ir šypsenų. Nesvarbu kokios tautybės jie yra ar kokia kalba šneka, Emilija be žodžių prieidavo ir susipažindavo. Socialinių konstruktų nesuvokimas leido jai patirti pasaulį be baimės būti atstumtai. Šios nuotraukos yra jos drąsos rezultatai“, Emilijos kūrybos procesus apžvelgia sesuo Elžbieta Tamulionytė.
Parodos kuratorės ir organizatorės: Emilija Tamulionytė, Elžbieta Tamulionytė ir Jurgita Tamulionienė.
Dėkojame: Lina Laura Švedaitė, Indrė Urbelytė.