Mokslinė komunikacija

Mokslinė komunikacija – mokslinės informacijos gyvavimo procesai, t. y. mokslinių tyrimų atlikimas, mokslinių rezultatų publikavimas, išsaugojimas ir sklaida, mokslinių publikacijų naudojimas ir vertinimas. Šie procesai aktualūs asmeninei mokslininko karjerai bei institucijų, šalies ar tarptautinių regionų mokslinės veiklos pripažinimui ir vertinimui.

Kauno kolegijos Moodle kurse Mokslinė komunikacija rasite išsamią informaciją pagal mokslinės veiklos procesus: mokslinio tyrimo ir jo rezultatų planavimas, moksliniam tyrimui reikalinga informacija, mokslinio tyrimo rezultatų ruošimas publikavimui, mokslinių rezultatų publikavimas, mokslinių rezultatų registravimas, mokslinių rezultatų sklaida, mokslinių tyrimų rezultatų vertinimas.

Atvirasis mokslas

UNESCO rekomendacijose dėl atvirojo mokslo (2021 m.) atvirasis mokslas apibrėžiamas kaip „įvairialypė sąvoka, jungianti įvairius judėjimus ir veiklą, kuriais siekiama, kad daugiakalbės mokslo žinios būtų visiems atvirai pateikiamos, prieinamos ir pakartotinai panaudojamos, kad mokslininkų bendradarbiavimas ir dalijimasis informacija būtų naudingi mokslui ir visuomenei, kad mokslo žinių kūrimo, vertinimo ir komunikavimo procesai būtų atviri ne tik tradicinei mokslo bendruomenei, bet ir kitai visuomenės daliai. Ji taikoma visoms mokslo ir mokslo praktikos sritims, apima fundamentaliuosius ir taikomuosius, gamtos, socialinius ir humanitarinius mokslus ir yra grindžiama šiais pagrindiniais ramsčiais: atvirosiomis mokslo žiniomis, atvirosiomis mokslo infrastruktūromis, mokslo komunikacija, atviru visuomenės subjektų dalyvavimu ir atviru dialogu su kitomis žinių sistemomis“.

Išsamiau apie atvirojo mokslo principus ir veiklos sritis galima rasti:

Mokslinių tyrimų ir leidybos etika

Tinkama mokslinių tyrimų praktika yra pagrįsta akademinio sąžiningumo principais, kurie turi būti taikomi viso mokslinio tyrimo proceso metu nuo idėjos iki rezultatų sklaidos. Norint etiškai naudoti šaltinių informaciją savo tyrimuose ir darbuose, reikia būti susipažinus su autorių teisių reikalavimais, mokslinės etikos normomis bei žinoti, kaip etiškai elgtis su kitų autorių kūriniais.

Mokslinė etika yra visos mokslinės veiklos pagrindas. Mokslinės etikos principai tarptautiniu mastu yra išdėstyti Europos mokslo akademijų federacijos ALLEA publikuotame Europos tyrėjų etikos kodekse (angl. The European Code of Conduct for Research Integrity). Jame apibrėžiama, kuo turi pasižymėti tinkamas mokslinis tiriamasis darbas: 1) tyrimo dizaino, metodologijos, analizuojamų šaltinių patikimumu; 2) sąžiningu tyrimo atlikimu ir nešališku jo rezultatų pristatymu; 3) pagarba kolegoms ir tyrimo dalyviams, visuomenei, kultūriniam paveldui ir aplinkai; atsakomybe už savo tyrimą nuo jo planavimo iki sklaidos ir poveikio. Europos tyrėjų etikos kodekse (2017) minimi didžiausiais laikomi mokslinės veiklos nusižengimai, pasireiškiantys pristatant mokslinių tyrimų rezultatus: klastojimas (išgalvotų tyrimo rezultatų pristatymas kaip tikrų), falsifikavimas (manipuliavimas tyrimo medžiagomis, įranga, procesais ar nepagrįstas duomenų keitimas ar slėpimas), plagiatas (kitų asmenų darbų ar idėjų naudojimas nenurodant šaltinio ir taip pažeidžiant autorių teises).

Akademinė etika ir intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimas yra vienas iš Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nustatytų mokslo ir studijų principų. Šis įstatymas taip pat nustato, kad kiekviena mokslo ir studijų institucija privalo patvirtinti savo akademinės etikos kodeksą. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme taip pat nustatyti akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus ir jo tarnybos įgaliojimai bei veiklos principai. Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba yra nacionalinė institucija, prižiūrinti akademinės etikos klausimus ir procedūras. Šios tarnybos parengtą Mokslininko etikos kodeksą 2012 m. patvirtino Lietuvos mokslų akademija. Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius 2020 m. patvirtino Atitikties mokslinių tyrimų etikai vertinimo gaires. Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK) 2018 m. sudarė akademinio sąžiningumo ir etikos darbo grupę, kuri parengė publikavimo etikos gaires.

Kauno kolegijos bendruomenė, vygdydama mokslinę veiklą, turi vadovautis Kauno kolegijos akademinės etikos kodeksu ir kitais, su mokslo veikla susijusiais patvirtintais Kauno kolegijos dokumentais, kuriuos galima rasti kolegijos dokumentų kataloge.

Dirbtinio intelekto kaip metodo naudojimas moksliniuose tyrimuose taip pat turi būti naudojamas etiškai, pagrįstas ir kontroliuojamas. Apie tai plačiau galima sužinoti Europos Komisijos dokumente „Patikimo DI etikos gairės“ bei UNESCO rekomendacijose „Recommendation on the Ethics of Artificial Intelligence„.

Naudojant DI įrankius, būtina žinoti ne tik DI veikimo principus ar galimybes, bet ir esamus DI įrankių trūkumus, tinkamus DI naudojimo būdus pagal akademinės etikos ir autorių teisių nuostatas. Dirbtinio intelekto ir autorių teisių tema diskutuojama ir rengiami šios srities teisės aktai, tačiau akademinės bendruomenės laikosi COPE (Committee on Publication Ethics) pozicijos, kad „Dirbtinio intelekto priemonės negali atitikti autorystės reikalavimų, nes jos negali prisiimti atsakomybės už pateiktą darbą. Būdamos ne juridiniai subjektai, jos negali tvirtinti interesų konfliktų buvimo ar nebuvimo, taip pat negali tvarkyti autorių teisių ir licencinių sutarčių. Autoriai, kurie naudoja dirbtinio intelekto įrankius rašydami rankraštį, kurdami darbo vaizdus ar grafinius elementus arba rinkdami ir analizuodami duomenis, turi skaidriai atskleisti darbo medžiagos ir metodų (arba panašiame skyriuje), kaip buvo naudojamas dirbtinio intelekto įrankis ir koks įrankis buvo naudojamas. Autoriai yra visiškai atsakingi už savo rankraščio turinį, net ir už tas jo dalis, kurios buvo sukurtos naudojant dirbtinio intelekto priemonę, todėl jie atsako už bet kokį leidybos etikos pažeidimą.“

Mokslinės informacijos paieškos, gavimo ir naudojimo galimybės

Šaltinių aprašų, citavimo ir literatūros sąrašų automatinio sudarymo, informacijos saugojimo ir tvarkymo galimybės:

  • Galite nusikopijuoti šaltinio aprašą iš prenumeruojamų duomenų bazių, Virtualios bibliotekos, Scholar Google.
  • Galite naudotis šaltinių citavimo įrankiais, pvz.: Mendeley, Zotero ir kt.

Pagalba rengiant mokslinius straipsnius ir atrenkant mokslo žurnalus jų publikavimui

Reikėtų pasirinkti sau tinkamiausią žurnalą pagal jo vertinimą Lietuvos mokslo sistemoje (žr. žemiau Mokslo rezultatų vertinimas) bei žinoti, jog kuo aukščiau vertinamas žurnalas, tuo aukštesni reikalavimai ir tuo daugiau laiko trunka paskelbti straipsnį. Atkreiptinas dėmesys, jog mokslo vertinimo nuostatos skiriasi pagal mokslo sritis.

Rinkdamiesi leidinį straipsniui publikuoti, turite:

Informaciją apie mokslo žurnalų referavimą duomenų bazėse galite pažiūrėti šiuose sąrašuose:

Išsamesnę citavimo informaciją ir žurnalų cituojamumo rodiklius galima rasti duomenų bazėse Clarivate Analytics (Web of Science, Journal Citation Reports) ir Scopus. Apie citavimo informaciją teiraukitės bibliotekoje.

Dėstytojų leidinių publikavimas kolegijos talpykloje

Kauno kolegijos dėstytojų mokslo ir mokomieji darbai vertinami ir eLABa publikacijų duomenų bazėje registruojami tik tuomet, kai jie yra viešai publikuoti spausdinta ar skaitmenine forma. Mokomieji ir kiti leidiniai, kurie parengti skaitmenine forma, turi būti pateikti bibliotekai ir publikuoti kolegijos talpykloje: http://dspace.kaunokolegija.lt/ .

Teikiant leidinį publikavimui, būtina užpildyti ir pasirašyti autorių garantinį raštą, jeigu prieš tai leidinys nebuvo išleistas kolegijos Reklamos ir medijų centre.

Išsamiau skaitykite kolegijos intranete DUK temą Taikomoji mokslo ir meno veikla.

Mokslinių rezultatų vertinimas

Mokslometrija

Moksliniai rezultatai vertinami pagal kokybinius ir kiekybinius kriterijus, todėl dažnai analizuojami pagal pasirinktais kriterijais nustatytą vertingumą. Mokslo publikacijų vertės nustatymas šiuo metu yra itin aktualus mokslometrijos diskusijų objektas. Tradicinis mokslo vertinimas susietas su mokslinių publikacijų recenzavimo bei žurnalų, straipsnių ir autorių citavimo analizės procesais. Šie vertinimo metodai kritikuojami dėl subjektyvumo, citavimo duomenų bazės kaip vertinimo šaltinio pasirinkimo ir kt.

Mokslinių rezultatų vertinimo kriterijai

Mokslo komunikacijoje vertinami straipsniai iš recenzuojamų mokslo žurnalų ir konferencijų leidinių. Mokslo straipsnių vertingumas nuo aukščiausio iki žemiausio lygmens:

  • straipsniai žurnaluose, turinčiuose cituojamumo rodiklius IF duomenų bazėje  Clarivate Analytics Journal Citation Reports arba SNIP duomenų bazėje Scopus;
  • straipsniai žurnaluose ar konferencijų leidiniuose, kurie įtraukti į tarptautines duomenų bazes (Academic Search Complete ir kitos iš EBSCO, Wiley, Springer, Index Copernicus ir kt.);
  • straipsniai recenzuojamuose mokslo žurnaluose;
  • straipsniai nerecenzuojamuose mokslo žurnaluose, konferencijų leidiniuose ir mokslo populiarinimo leidiniuose.

Vertingiausios yra recenzuotos mokslo publikacijos, paskelbtos leidiniuose įtrauktuose į tarptautines duomenų bazes ir turinčiuose kuo didesnius cituojamumo rodiklius. Kadangi kiekviena mokslo publikacijų duomenų bazė turi ribotą registruotų leidinių skaičių, cituojamumo rodikliai atspindi tik tos konkrečios duomenų bazės duomenis. Mokslinės publikacijos gali turėti kelių duomenų bazių cituojamumo rodiklius. Lietuvoje labiausiai vertinami moksliniai straipsniai publikuoti žurnaluose, kurie turi cituojamumo rodiklius Clarivate Analytics JCR ir Scopus duomenų bazėse. Išsamiau: Kasmetinio kolegijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos vertinimo aprašas (patvirtintas 2021 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. V-1593 LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“ 2.2–2.6 papunkčių įgyvendinimo).

Altmetrija

Didėjant socialinei sąveikai, plėtojasi alternatyvūs mokslo rezultatų vertinimo kriterijai – altmetrijos kiekybiniai rodikliai, kurie gali pateikti išsamesnę informaciją apie mokslinių dokumentų naudojimą (kiek kartų publikacijos buvo peržiūrėtos, skaitytos, išsaugotos, cituotos, diskutuotos, rekomenduotos, pasidalintos, išsaugotos jų bibliografinės nuorodos, parašyta apžvalgų, vikis straipsnių, įkelta vaizdo įrašų, spragtelėta patiktukų ir kt.). Mokslinės informacijos poveikis ir poreikis gali būti atskleidžiamas Altmetric.com, ImpactStory, Plum Analytics, ResearchGate ir kitomis altmetrijos priemonėmis. Mokslinė bendruomenė dar nėra apsisprendusi dėl altmetrijos rodiklių standartizavimo ir naudojimo formaliajame mokslo vertinime, tačiau jie jau pateikiami įvairiose duomenų bazėse. Pačiau apie altmetrijos priemones: http://www.metrics-toolkit.org

Dėstytojų publikacijų registravimas ir sąrašų sudarymas

Dėstytojų mokslo, mokomosios, mokslo populiarinimo publikacijos bei meno darbai (bendrai vadinamos publikacijos) yra registruojami eLABa Publikacijų duomenų bazėje pagal 2017 m. gegužės 16 d. Direktoriaus įsakymu (Nr. 1-190) patvirtintą tvarką. Pagal registruotus rezultatus, sudaromos individualios dėstytojo, institucijos padalinių ir visos institucijos šios veiklos ataskaitos ir įvairūs publikacijų sąrašai.

Informacija apie registruotas kolegijos publikacijas visiems atvira Kauno kolegijos Virtualioje bibliotekoje spragtelėjus pasirinkus Mokslo publikacijos.

Publikacijas galima registruoti dviem būdais:

a) Autorius gali registruoti publikaciją savarankiškai eLABa Publikacijų duomenų bazėje <https://www.elaba.lt/>. Registruojant pirmą kartą, reikia naudotis instrukcija: Publikacijos registravimas eLABa PDB arba mokymų vaizdine informacija.  Priskiriant publikacijos rūšį, reikia naudotis eLABa publikacijų rūšių klasifikatoriumi. Priskiriant mokslo ar meno sritį ir kryptį, reikia naudotis Mokslo ir meno sričių ir krypčių klasifikatoriumi bei Studijų krypčių sąrašu. Pateiktą informaciją tikrina, papildo ir jos viešinimą duomenų bazėje patvirtina bibliotekos atsakingas darbuotojas.

b) Autorius gali pristatyti į biblioteką publikaciją arba jos kopiją ir užpildytą KK publikacijos registracijos formą. Šiuo atveju, informaciją apie publikaciją eLABa Publikacijų duomenų bazėje pildo bibliotekos atsakingas darbuotojas.

Publikacijų sąrašus dėstytojai gali gauti savarankiškai eLABa Publikacijų duomenų bazėje arba paprašę bibliotekos darbuotojo. Institucijos ir jos padalinių ataskaitas bei publikacijų sąrašus pagal poreikį teikia bibliotekos darbuotojas. 

Dėl publikacijų registravimo ir publikacijų sąrašų prašome kreiptis į Bibliotekos ir mokslinės komunikacijos centro vyr. bibliotekininkę mokslinei informacijai Ramunę Bernotę (ramune.bernote@go.kauko.lt).

Mokymai ir mokomoji medžiaga

Aktuali informacija interneto svetainėse: