Kauno kolegijos bibliotekos logotipas Kauno kolegijos bibliotekos moto

Mokslinė komunikacija

Mokslinė komunikacija – mokslinės informacijos gyvavimo procesai, t. y. mokslinių tyrimų atlikimas, mokslinių rezultatų publikavimas, išsaugojimas ir sklaida, mokslinių publikacijų naudojimas ir vertinimas. Šie procesai aktualūs asmeninei mokslininko karjerai bei institucijų, šalies ar tarptautinių regionų mokslinės veiklos pripažinimui ir vertinimui.

Šiame puslapyje:

  • mokslo ir mokomųjų publikacijų registravimas bei jų sąrašų sudarymas,
  • leidinių publikavimas kolegijos talpykloje,
  • informacijos paieška ir gavimas,
  • citavimo galimybės ir plagiato prevencija,
  • mokslinių rezultatų vertinimas,
  • pagalba autoriams publikuojant mokslo straipsnius,
  • nuorodos į aktualią informaciją.

Mokslo ir mokomųjų publikacijų registravimas bei jų sąrašų sudarymas

Dėstytojų mokslo, mokomosios, mokslo populiarinimo ir kitos publikacijos yra registruojamos eLABa sistemos Publikacijų duomenų bazėje pagal 2017 m. gegužės 16 d. Direktoriaus įsakymu (Nr. 1-190) patvirtintą tvarką. Pagal registruotus rezultatus, sudaromos individualios dėstytojo, institucijos padalinių ir visos institucijos šios veiklos ataskaitos ir įvairūs publikacijų sąrašai.

Informacija apie registruotas publikacijas visiems atvira Kauno kolegijos Virtualioje bibliotekoje spragtelėjus Bibliotekos ir kiti ištekliai bei pasirinkus Mokslo publikacijos (KK PDB).

Publikacijas galima registruoti dviem būdais:

a) Autorius gali registruoti publikaciją savarankiškai eLABa Publikacijų duomenų bazėje <https://www.elaba.lt/>. Registruojant pirmą kartą, reikia naudotis instrukcija: Publikacijos registravimas eLABa PDB arba mokymų vaizdine informacija.  Priskiriant publikacijos rūšį, reikia naudotis eLABa publikacijų tipų klasifikatoriumi. Priskiriant mokslo sritį ir kryptį, reikia naudotis Mokslo sričių ir krypčių sąrašu. Pateiktą informaciją tikrina, papildo ir jos viešinimą duomenų bazėje patvirtina bibliotekos informacijos specialistas.

b) Autorius gali pristatyti į biblioteką publikaciją arba jos kopiją ir užpildytą publikacijos registravimo formą. Šiuo atveju, informaciją apie publikaciją eLABa Publikacijų duomenų bazėje pildo bibliotekos Informacijos specialistas.

Publikacijų sąrašus dėstytojas gali gauti savarankiškai eLABa Publikacijų duomenų bazėje arba paprašęs bibliotekos Informacijos specialisto. Institucijos ir jos padalinių ataskaitas bei publikacijų sąrašus teikia bibliotekos Informacijos specialistas. Visais klausimais dėl kolegijos publikacijų registravimo ir jų sąrašų prašome kreiptis į bibliotekos Informacijos specialistę Ramunę Bernotę (109 kab., Pramonės pr. 22A, Kaunas; ramune.bernote@go.kauko.lt; tel. 8-37-330283).

Dėstytojų mokslo ir mokomųjų darbų publikavimas kolegijos talpykloje

Kauno kolegijos dėstytojų mokslo ir mokomieji darbai vertinami ir eLABa publikacijų duomenų bazėje registruojami tik tuomet, kai jie yra viešai publikuoti spausdinta ar skaitmenine forma. Mokomieji ir kiti leidiniai, kurie parengti skaitmenine forma, turi būti pateikti bibliotekai ir publikuoti kolegijos talpykloje: http://dspace.kaunokolegija.lt/ .

Teikiant leidinį publikavimui, būtina užpildyti ir pasirašyti autorių garantinį raštą, jeigu prieš tai leidinys nebuvo publikuotas kolegijos Leidybos centre spausdinta forma ar kompaktiniame diske.

Visais klausimais dėl leidinių publikavimo kolegijos talpykloje prašome kreiptis į bibliotekos Informacijos specialistę Ramunę Bernotę (109 kab., Pramonės pr. 22A, Kaunas; ramune.bernote@go.kauko.lt; tel. 8-37-330283).

Mokslinės ir kitos informacijos gavimo galimybės

Plačiau:

Šarlauskienė, L. Informacijos paieškos strategija. Iš Naudojimasis elektroniniais mokslo informacijos ištekliais: mokomoji knyga [interaktyvus]. Vilnius, 2014. Prieiga per internetą: http://www.lmba.lt/sites/default/files/02_modulis%281%29.pdf

Atmintinė: http://www.lmba.lt/sites/default/files/atmintine_02_inform_strategija_20141029.pdf

Šaltinių citavimo ir literatūros sąrašų sudarymo galimybės, plagiato prevencija

Išsamiau: http://biblioteka.kaunokolegija.lt/zinok/kaip-rasyti-darbus/

Šaltinių aprašų, citavimo ir literatūros sąrašų automatinio sudarymo, informacijos saugojimo ir tvarkymo galimybės:

Naudodami šaltinių tvarkymo ir citavimo įrankius, nepamirškite pasitikrinti aprašų tinkamumą pagal naudojamas taisykles (citavimo stilius), pvz.: Purdue OWL APA Style.

Plačiau:

Kretavičienė, M., Tautkevičienė, G. Efektyvus informacijos panaudojimas. Iš Naudojimasis elektroniniais mokslo informacijos ištekliais: mokomoji knyga [interaktyvus]. Vilnius, 2014. Prieiga per internetą: http://www.lmba.lt/sites/default/files/03_modulis%281%29.pdf

Atmintinė: http://www.lmba.lt/sites/default/files/atmintine_03_inform_programos_1029.pdf

Mokslinių rezultatų vertinimas

Mokslometrija

Moksliniai rezultatai vertinami pagal kokybinius ir kiekybinius kriterijus, todėl dažnai analizuojami pagal pasirinktais kriterijais nustatytą vertingumą. Mokslo publikacijų vertės nustatymas šiuo metu yra itin aktualus mokslometrijos diskusijų objektas. Tradicinis mokslo vertinimas susietas su mokslinių publikacijų recenzavimo bei žurnalų, straipsnių ir autorių citavimo analizės procesais. Šie vertinimo metodai kritikuojami dėl subjektyvumo, citavimo duomenų bazės kaip vertinimo šaltinio pasirinkimo ir kt.

Mokslinių rezultatų vertinimo kriterijai

Mokslo komunikacijoje vertinami straipniai iš recenzuojamų mokslo žurnalų ir konferencijų leidinių. Mokslo straipsnių vertingumas nuo aukščiausio iki žemiausio lygmens:

  • straipsniai žurnaluose, turinčiuose duomenų bazės  Clarivate Analytics  Journal Citation Reports arba Scopus (priklauso nuo mokslo srities) cituojamumo rodiklius;
  • straipsniai žurnaluose ar konferencijų leidiniuose, kurie įtraukti į duomenų bazę Web of Science;
  • straipsniai žurnaluose ar konferencijų leidiniuose, kurie įtraukti į tarptautines duomenų bazes (Academic Search Complete ir kitos iš EBSCO, Wiley, Springer, Index Copernicus ir kt.);
  • straipsniai recenzuojamuose mokslo žurnaluose, neįtrauktuose į tarptautines duomenų bazes;
  • straipsniai nerecenzuojamuose mokslo žurnaluose, konferencijų leidiniuose ir mokslo populiarinimo leidiniuose.

Vertingiausios yra recenzuotos mokslo publikacijos, paskelbtos leidiniuose įtrauktuose į tarptautines duomenų bazes ir turinčiuose kuo didesnius cituojamumo rodiklius. Kadangi kiekviena mokslo publikacijų duomenų bazė turi ribotą registruotų leidinių skaičių, cituojamumo rodikliai atspindi tik tos konkrečios duomenų bazės duomenis. Mokslinės publikacijos gali turėti kelių duomenų bazių (pvz., Index Copernicus, Scopus, Clarivate Analytics) cituojamumo rodiklius. Lietuvoje labiausiai vertinami mokslininiai straipsniai publikuoti žurnaluose, kurie indeksuojami Clarivate Analytics  ir Scopus duomenų bazėse (Dėl Kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo reglamento patvirtinimo: LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas 2017 m. spalio 4 d. Nr. V-747)

Altmetrija

Didėjant socialinei sąveikai, plėtojasi alternatyvūs moklo rezultatų vertinimo kriterijai – altmetrijos kiekybiniai rodikliai, kurie gali pateikti išsamesnę informaciją apie mokslinių dokumentų naudojimą (kiek kartų publikacijos buvo peržiūrėtos, skaitytos, išsaugotos, cituotos, diskutuotos, rekomenduotos, pasidalintos, išsaugotos jų bibliografinės nuorodos, parašyta apžvalgų, vikis straipsnių, įkelta vaizdo įrašų, spragtelėta patiktukų ir kt.). Mokslinės informacijos poveikis ir poreikis gali būti atskleidžiamas Altmetric.com, ImpactStory, Plum Analytics, PLoS Impact Explorer, ResearchGate ir kitomis altmetrijos priemonėmis. Mokslinė bendruomenė dar nėra apsisprendusi dėl altmetrijos rodiklių standartizavimo ir naudojimo formaliajame mokslo vertinime, tačiau jie jau pateikiami įvairiose duomenų bazėse. Pačiau apie altmetrijos priemones: http://www.metrics-toolkit.org/

Plačiau:

Tautkevičienė, G. Elektroniniai mokslo informacijos šaltiniai ir interaktyvios technologijos. Naudojimasis elektroniniais mokslo informacijos ištekliais: mokomoji knyga [interaktyvus]. Vilnius, 2014. Prieiga per internetą: http://www.lmba.lt/sites/default/files/01_modulis%281%29.pdf

Pagalba autoriams publikuojant mokslo straipsnius

Reikėtų pasirinkti sau tinkamiausią žurnalą pagal jo vertinimą Lietuvos mokslo sistemoje žinoti, jog kuo aukščiau vertinamas žurnalas, tuo daugiau laiko trunka paskelbti straipsnį. Atkreiptinas dėmesys, jog mokslo vertinimo nuostatos skiriasi pagal mokslo sritis. Rinkdamiesi leidinį straipsniui publikuoti, turite:

  • patikrinti ar žurnalas bei leidėjas yra patikimas (žr.: patikimumo kriterijai), ar tai nėra „grobuoniškas“ žurnalas (šių žurnalų sąrašas);
  • patikrinti  ar tikrai žurnalas įtrauktas į tarptautines ar citavimo duomenų bazes, apie kurias rašoma leidinyje ar jo svetainėje, ar turi nurodytą cituojamumo rodiklį (anglų k. impact factor).

Informaciją apie mokslo žurnalų referavimą duomenų bazėse galite pažiūrėti šiuose sąrašuose:

Išsamesnę citavimo informaciją ir žurnalų cituojamumo rodiklius galite rasti duomenų bazėse Clarivate Analytics (Web of Science, Journal Citation Reports) ir Scopus. Šiomis duomenų bazėmis galima pasinaudoti VU ir KTU bibliotekose arba nuotoliniu būdu (prisiregistravus asmeniškai prie šių duomenų bazių iš VU ar KTU interneto tinklo).

Aktuali informacija mokomojoje medžiagoje

Aktuali informacija interneto svetainėse